Dalyvauja:
Iveta APKALNA (vargonai)
Sniedze KAŅEPE (mecosopranas)
Kaspars VĒVERS (baritonas)
Liepojos Simfoninis orkestras
Dirigentas Guntis KUZMA
Programoje:
Jēkabs JANČEVSKIS (1992) Vargonų simfonija (premjera)
I. Prarasti tėvai
II. Grūvančios projekcijos
III. Šviesos kūrimas
IV. Tempus edax rerum
Hektoras BERLIOZAS (1803–1869) Fantastinė simfonija
I. Svajonės ir aistros
II. Pokylis
III. Kaimo scena
IV. Žygis į egzekucijos vietą
V. Sapnas raganų šabos naktį
Liepojos simfoninis orkestras pradeda savo 145-ąjį sezoną su ambicingu koncertu, kuriame susitiks šiuolaikinė latvių muzika ir ankstyvojo romantizmo šedevras.
Vakarą vainikuos specialiai šiam koncertui sukurta Vargonų simfonijos premjera. Šio ambicingo kūrinio autorius – vienas iš ryškiausių ir jautriausių jaunosios kartos latvių kompozitorių Jēkabs Jančevskis. Jo muzika išsiskiria emociniu intensyvumu ir gilia dramaturgija. Jančevskis meistriškai sujungia tradiciją ir šiuolaikinę muzikos kalbą, kurdamas muziką, kuri kalba plačiai auditorijai.
Naujajam kūriniui interpretuoti pakviesta pasaulinio garso latvių vargonininkė Iveta Apkalna, kurios neprilygstamas techninis meistriškumas ir meninis jautrumas leidžia atskleisti subtiliausius muzikos tembrinius niuansus. Jos ryški charizma visada pripildo sceną gyvybinga ir įtikinama energija.
Antroje koncerto dalyje Liepājos simfoninis orkestras klausytojams pristatys svarbų ankstyvojo romantizmo kūrinį – Fantastinė simfonija: epizodas menininko gyvenime… penkiose dalyse – tai 1830 m. parašyta prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo programinė simfonija.
Šioje simfonijoje Berliozas atskleidžia precedento neturinčią muzikinės minties laisvę – drąsią orkestruotę ir netradicinius formos sprendimus, griaunančius klasikinės simfonijos kanonus ir kuriančius ryškią muzikinę psichodramą.
Ši simfonija pasakoja apie menininką, kuris dėl nelaimingos meilės pateko į neviltį ir bandė nusižudyti apsinuodijęs opijumi. Ji tapo vienu iš ryškiausių romantizmo šedevrų – ne veltui Leonardas Bernsteinas ją vadino pirmąja muzikinės psichodelijos ekspedicija.
JĖKABAS JANČEVSKIS
PIRMOJI (VARGONŲ) SIMFONIJA
Per savo pirmąją simfoniją atveriu langą į psichoterapeuto, Jungo analitiko Džeimso Holiso knygos „Šešėlyje po Saturnu” didžiuosius klausimus, kurie sudrebino mano vidinį pasaulį tuo metu, kai desperatiškai ieškojau atsakymų. „Šešėlyje po Saturnu” tapo šios simfonijos turinio pagrindu kartu su kitomis Holiso ir daugybės kitų autorių knygomis, kuriose ieškojau atsakymų, paguodos ir supratimo per pastaruosius metus — apie savo psichikos gelmes ir paslaptis, o galiausiai – apie didžiąją paslaptį, kurią vadiname gyvenimu.
Simfonijos turinys grindžiamas ne tik Holiso nagrinėtais klausimais, prie kurių saviterapiniais tikslais grįžau daugybę kartų, bet ir kelių filosofų, poetų bei mąstytojų mintimis. Kai kurie iš jų paminėti šiame turinio aprašyme, kiti susilieja į simfonijos muzikinę struktūrą.
Per simfoniją keliu keturis klausimus:
Kokius pėdsakus palieka protėvių nugyventi ir nenugyventi gyvenimai?
Ar projekcijos yra laisvas pasirinkimas, saviapgaulė ar nekontroliuojamas psichologinis paveldas?
Ar įmanoma neprarasti žmogiškumo patiriant skausmą?
Kaip sugyventi su laiku?
I PRARASTI TĖVAI
Knygos „Šešėlyje po Saturnu” centrinę ašį teminę šerdį autorius Džeimsas Holisas grindžia mitologija apie romėnų žemdirbystės dievą, kurio pirminė forma – graikų Kronas – gimė iš vyriškojo prado Urano ir moteriškojo prado Gajos. Uranas bijojo savo vaikų ir jų nekentė. Jo žmona Gaja pagamino pjautuvą ir paragino Kroną pulti savo tėvą. Kronas nukirto tėvo falą, o iš kraujo, nukritusio ant žemės, gimė siaubingi milžinai. Įsčiose apvaisinta jūra pagimdė Afroditę – jos vardas reiškia „gimusi iš putų”.
Nuvertęs tėvą, Kronas (romėnams – Saturnas) pats užėmė jo vietą ir tapo ne mažiau žiauriu valdovu. Kai jo žmona Reja pagimdė vaikus, Kronas juos rijodavo vieną po kito.
Ši legenda puikiai atspindi pasakojimą apie iškreiptą protėvių paveldą ir vyrų traumą – galios raiškos, baimės tęstinumą iš kartos į kartą, vėl ir vėl iš naujo. Šios grandinės mus sieja nuo laikų, senesnių nei galime įsivaizduoti.
Šiuolaikinė visuomenė perpildyta neurotiškų, agresyvių, pasimetusių vyrų, kurie augo tiesioginiame ar netiesioginiame Saturno šešėlyje. Tai ne visada pasireiškia smurto ar agresijos kompleksais, bet tiesiog užmaršties ir atstūmimo šešėlyje.
„Apleistumo skausmas yra sunkiausia skurdo forma.” /Motina Teresė/
II GRIŪVANČIOS PROJEKCIJOS
„Nestovėkite per arti vienas kito, nes šventyklos kolonos stovi atskirai, o kiparisai neauga vienas kito šešėlyje.” /Chalilas Džibranas/
Projekcijos, kuriose ilgai gyvenome, griūva, o kaukės nukrito. Kas būtų to tikėjęsis?
„Tu praradai save manyje. Dabar rizikuoji pradingti visai.”
Jei pavyksta nepradingti ir pažvelgti į giliausius savo psichikos kampelius, tai tampa naujo kelio pradžia. Neišvengiamai ir net būtina, nes iš kiekvieno mūsų ankstesnio branduolio gimsta naujas. Jei tai neįvyktų, liktume amžinoje stagnacijoje.
„Kiekviena transformacija reiškia „pasaulio pabaigą” – ankstesnio gyvenimo filosofijos griūtį.” /Karlas Gustavas Jungas/
Vienas iš pagrindinių vyro gyvenimo variklių yra baimė. Sąmoninga ar nesąmoninga – ji verčia bijoti pažeminimo, išdavystės, gėdos, pralaimėjimo. Iš baimės kyla pyktis, iš pykčio – gynyba, iš gynybos – atsiribojimas, iš atsiribojimo – vienatvė, iš vienatvės – dar didesnė baimė.
Ši dalis yra simfonijos sunkio centras – kupinas nesupratimo, šoko, baimės ir pykčio, tačiau pačioje gelmėje – neišsakomo liūdesio pripildytas šauksmas į visatą. Kulminacijos zoną ironizuotai ir žiauriai paruošia amerikiečių vaikų žaidimo „Ratelis sukasi ir bėga tolyn” citatos kartojimas. Muzikai tęsiantis, kulminaciją lydi sunkus, grėsmingas maršas, žengiantis tarsi milžinas, kuris negrįžtamai nusineša ne tik praėjusius laikus, iliuzijas ir prisiminimus, bet ir mano praeities Aš, kuris niekada neįtarė, koks laikinas jis bus.
„Kaip auksinės kopos, augančios ir tekančios šviesos jūroje, yra prisiminimai. (..) Jie pripildo viską – jūrą, kuri visur žėri neaprėpiamu auksu kartu su visais vėjais…”
/Chuanas Ramonas Chimenesas/
III ŠVIESOS KŪRIMAS
„Tu augi iš vidaus – niekas tavęs negali išmokyti, niekas negali padaryti tavęs dvasingu. Nėra kito mokytojo kaip tik tavo Siela.”
/Svamis Vivekananda/
Trečioji dalis, simfonijos siela, yra mano meditacija – kelias į šviesą. Iš esmės – kiekvienos dienos kelias viso gyvenimo metu. Neperėjus per tamsą, sunku pajusti troškimą šviesai. Ir balansavimas ant šio švytuoklės vyksta nuolat. Su nesibaigiančiu judėjimu šviesos link.
Pastaruoju metu mane ypač žavi žmonės, kurie pasiekė aukštą dvasinį lygį – jie mane traukia, kviečia sekti jų pavyzdžiu. Naujos epochos pranašai. Didžiausią pagarbą pelno tie, kurie, išgyvenę didžiulį skausmą, neprarado žmogiškumo. Ši dalis skirta jiems ir kiekvienam, kuris ieško arba ieškos savo dvasinio augimo kelio šviesos link.
„(..) Ir sėdėsime ant žalios žolės mes, ir savo įkvėpimą dalinsime kaip duoną.
Ir spindės virš kaktų svajonė, ir ramybė ateis visiems sunkiai iškentusiems,
ir atsitrauks už horizonto tamsa, ir kils virš laiko nušvitimas.”
/Velga Krilė/
IV TEMPUS EDAX RERUM
„Tempus edax rerum” – Ovidija žodžiais išreikšta mintis: „Laikas – visų dalykų rijikas.”
Laikas kaip hipnotizuojanti ir kartu bauginanti jėga, kuriai paklūsta visa pasaulio tvarka. Gyventi su laiku – tai balansuoti tarp degimo ir sudegimo. Tarp genialumo kūrybos ir beprotybės. Tarp troškimo pratęsti akimirką ir atidėti tiesos pripažinimą, kad viskas yra laikina.
Laikas kaip banga – jis kelia ir neša mus su savimi, bet taip pat gali palaidoti, jei bandome jam priešintis. Jis nėra nei draugas, nei priešas, bet jėga, reikalaujanti nuolankumo. Laikas atskleidžia tiesą ir tuo pačiu ją ištrina. Jis paverčia mus liudininkais, bet niekada – savininkais. Ne nugalėti laiką, bet išmokti tekėti kartu su juo – degti, bet nesudegti. Tęsti BŪVIMĄ. Tarp kibirkšties ir pelenų.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija, Liepojos miestas ir koncertų salė “Lielais dzintars”.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Nuolaidos:
Studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 3 euros
Mokiniams - 50%
3+ šeimos kortelės savininkams - 30%
Asmens, turinčio I ar II grupės negalią, palydovui - 50%
Grupėms (10 ir daugiau lankytojų) – 20 proc.
Įsigyjant grupinius bilietus internetu, prašome rašyti el.paštu sales@lso.lv
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
Naudinga:
Koncertas prieinamas klausos negalią turintiems žmonėms, nes jo metu bus įjungta indukcinės kilpos funkcija. Remiantis klausos negalią turinčių žmonių patirtimi išbandant šią sistemą, geriausia klausymosi patirtis galima centrinio parterio zonoje nuo 5 iki 12 eilių – nuo 6 iki 28.
