Žiemos vakaras. Rundalės rūmų Baltosios salės skoningumas ir elegancija, sujungta su klasicizmo ir romantizmo epochos muzika sukuria nepriekaištingą harmoniją. Puošnūs šviestuvai skleidžia šiltą šviesą, gražios linijos, prakilnūs papuošimai ir aristokratinė atmosfera kiekvieną akimirką papildo ypatingu žavesiu.
Garsaus Liepojos architekto Pauls Makss Berči vardu pavadintas kvartetas, kuriame muzikuoja keturi šaunūs jaunosios kartos orkestro muzikantai, šiuo metu susijungs su vienu iš žymiausių latvių klarnetininkų Egīls Šēfers – puikiu solistu, kuris su neįtikėtinu lengvumu geba pakelti ant sparnų net sudėtingiausius muzikinius pasažus.
Featuring:
Egīls ŠĒFERS (klarnetas)
Berči kvartetas:
Gunārs Mūrnieks (smuikas)
Diāna Reimane (smuikas)
Elīna Čipāne (altas)
Klāvs Jankevics (violončelė)
I dalis
Jozefas Haidnas (1732-1809) Saulėtekio kvartetas op. 76 nr. 4
I. Allegro con spirito
II. Adagio
III. Menuetto. Allegro
IV. Finale. Allegro, ma non-troppo
Maija Einfelde (1939) „Liūdnos serenados” styginių kvartetui ir klarnetui („Trys giesmės mirštančiai jūrai”)
I. Molto moderato
II. Allegretto
III. Adagio
II dalis
Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756-1791) Klarneto ir styginių trio kvartetas KV 378 (pagal KV 317b)
I. Allegro Moderato
II. Andante sostenuto e cantabile
III. Rondo: Allegro
Pēteris Vasks (1946) Trečiasis styginių kvartetas („Kalėdinis kvartetas”)
I. Moderato
II. Allegro energico
III. Adagio
IV. Moderato – Allegro
Berči kvartetas
Žymaus Liepojos architekto Paulo Makso Berčio vardu pavadintas kvartetas groja keturi puikūs jaunosios kartos orkestro muzikantai, džiuginantys klausytojus rafinuotu smuikų, alto ir violončelės sąskambiu. Kamerinio ansamblio repertuaras apima beveik 500 metų muzikos istoriją, pradedant žymiausiais baroko epochos klasikais – Johanu Sebastianu Bachu, Antonio Vivaldi ir kitais – ir baigiant šiuolaikiniais kompozitoriais.
Iš pradžių ansamblis susikūrė kaip Berči trio, susijungus Liepojos simfoninio orkestro muzikantams Gunarui Mūrniekui (smuikas), Dianai Reimanei (smuikas) ir Elinai Čipānei (altas). Kai Liepojoje pradėjo dirbti violončelininkas Klāvs Jankevics, jis buvo pakviestas prisijungti prie kolektyvo ir taip susikūrė kvartetas.
Berči kvartetas dalyvavo Liepojos simfoninio orkestro rengiamame festivalyje „Rimbenieks“, taip pat aktyviai koncertuoja kultūros vietose visoje Latvijoje.
„Nepakanka groti tik orkestre, ypač mūsų amžiuje, kai tobulėjame kaip muzikantai. Mums visiems patinka groti kamerinę muziką, todėl atrodė logiška, kad reikia sukurti kvartetą ir groti,“ interviu Latvijos radijui 3 aiškina Klāvs Jankevics.
Egīls Šēfers (1978)
Klarnetininkas Egīls Šēfers yra muzikantas, kurio grojimui būdingas techninis meistriškumas ir apgalvotas, nušlifuotas meninis atlikimas. Jis dažnai vadinamas vienu darbščiausių Latvijos muzikantų, kuriam, regis, laiko yra daugiau nei kitiems.
Be savo koncertinės veiklos, jis su neišsenkančia kovinga dvasia ir misijos sąmone ėmėsi Latvijos muzikos populiarinimo tėvynėje ir už jos ribų. Jis yra nacionalinės įrašų kompanijos „SKANI“ įkūrėjas ir prodiuseris, nuo 2018 m. – Latvijos Muzikos informacijos centro direktorius.
2013 m. Egīls Šēfers gavo Didįjį Muzikos apdovanojimą kategorijoje „Už puikų atlikimą“. Didžiajam Muzikos apdovanojimui nominuotas ir 2012 m., ir 2018 m. 2013 m. LR3 „Klasika“ metų įvykių apžvalgoje Egīls Šēfers buvo pripažintas „Metų instrumentalistu“.
Kaip solistas jis bendradarbiavo su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Liepojos simfoniniu orkestru, orkestru „Sinfonietta Rīga“ ir Latvijos radijo choru. Tačiau Egīls sako: „Niekada nesiveržiau būti solistu – tai vieniša, nes tavo bendradarbiavimo partneris, kovos oponentas esi tu pats. Man tai nepatinka! Verčiau – kai esu kartu su bendraminčiais. Kai turi „pušelnieki“. Tai yra daug intymesnis ir asmeniškesnis reikalas.“ (LR3 „Klasika“)
Kamerinėje muzikoje jis grojo su Spīķerių kvartetu, Liepojos styginių kvartetu, pianistais Tomu Ostrovskiu, Agnese Egliņa, Dzintra Erliha, Jurijumi Žvikovu, fleitininke Ilona Meija, violončelininke Gunta Ābele, dainininke Ieva Parša, taip pat grojo „Amber Coast Trio“ kartu su Ēriku Kiršfeldu ir Tomu Ostrovskiu, buvo klarnetų kvarteto „Contraverso“ įkūrėjas ir vadovas.
Nuo 2008 m. jis yra danų pučiamųjų kvinteto „Carion“ narys ir dalyvavo leidžiant penkis „Carion“ albumus, kurie pelnė ne tik pagirtinus kritikų atsiliepimus, bet ir Danijos radijo apdovanojimus.
Jozefas Haidnas (1732-1809)
Austrų kompozitorius Jozefas Haidnas laikomas vienu didžiausių klasicizmo laikotarpio meistrų. Svarbią vietą jo kūryboje užima styginių kvartetai, o vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Saulėtekio kvartetas“, sukurtas 1797 m.
Tuo metu Haidnui jau buvo 65 metai, ir jis buvo grįžęs į Vieną po ilgo ir vaisingo gyvenimo Londone, kur sulaukė plataus pripažinimo ir didelio populiarumo. Londone Haidnas susipažino su naujomis muzikinėmis tendencijomis, kurios atsispindi ir vėlyvojoje jo kūryboje, įskaitant „Saulėtekio kvartetą“.
Šis kūrinys yra šešių styginių kvartetų ciklo, skirto vengrų grafui Jozefui Erdődy, dalis. Ciklo trečiasis kvartetas vadinamas „Imperatoriaus kvartetu“, o antroji dalis – variacijų rinkinys melodijai, kurią mes žinome kaip Vokietijos himną.
Koncerte skambės ciklo ketvirtasis kvartetas.
1797 m., kai buvo sukurtas kūrinys, Europoje tęsėsi Prancūzijos revoliucijos pasekmės, Napoleono Bonaparto kariuomenė laimėjo pergales Italijoje, o pasaulyje vyravo politinis nestabilumas. Ši įtampa ir permainų laukimas, ko gero, turėjo įtakos ir Haidno kūrybai, suteikdamas „Saulėtekio kvartetui“ tam tikro dramatizmo ir emocinio gilumo.
Kvarteto pavadinimas „Saulėtekis“ kilo iš pirmosios dalies lėtos įžangos, kurioje smuiko melodija primena lėtai tekančią saulę. Ši dalis rami ir harmoninga, sukurianti šviesos ir vilties jausmą. Kitos trys dalys yra dinamiškesnės ir kontrastingesnės, atspindinčios įvairias emocijas ir nuotaikas.
„Saulėtekio kvartetas“ yra vienas iš Haidno šedevrų, kuris iki šiol yra labai vertinamas ir dažnai atliekamas. Tai ryškus klasicizmo epochos muzikos pavyzdys, apjungiantis eleganciją, rafinuotumą ir emocinį gylį.
Maija Einfelde (1939)
Maija Einfelde yra latvių kompozitorė ir muzikos pedagogė. Ji pelnė tarptautinį pripažinimą už chorinės ir kamerinės muzikos kūrinius.
Gimė Valmieroje, vargonų meistrų penkių vaikų šeimoje. Po tėvo mirties Antrojo pasaulinio karo metais šeima persikėlė gyventi į Viļķenę, kur motina grojo vargonais Kotrynos bažnyčioje.
Mokėsi Viļķenės pradinėje mokykloje, Alfredo Kalninio Cėsių muzikos vidurinėje mokykloje ir Jazepo Medinio Rygos muzikos vidurinėje mokykloje. 1966 m. baigė studijas Jazepo Vītolio Latvijos valstybinėje konservatorijoje, profesoriaus Jānio Ivanovo kompozicijos klasėje, o nuo 1968 m. dėstė kompoziciją ir teorinius dalykus Alfredo Kalninio Cėsių muzikos vidurinėje mokykloje, Jazepo Medinio Rygos muzikos vidurinėje mokykloje ir Emilio Dārzinio specialiojoje muzikos mokykloje.
1997 m. Maija Einfelde Barlowo muzikos konkursui JAV (Barlow Endowement for Music Competition) pateikė Latvijos radijo chorui parašytą kamerinę oratoriją mišriam chorui „Pie zemes tālās…“ su senovės graikų dramaturgo Aischilo tragedijos „Prikaltasis Prometėjas“ žodžiais. 299 dalyvių konkurse ji laimėjo pirmąją premiją. Tais pačiais metais jai buvo įteiktas Latvijos Didysis muzikos apdovanojimas.
2002 m. kompozitorė buvo išrinkta Latvijos mokslų akademijos garbės nare, o 2020 m. ji gavo Didįjį muzikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.
Maija Einfelde lėtai ir kruopščiai kūrė savo įvaizdį ir stiliaus pasaulį, kuriam įtakos turėjo žymiausias latvių simfonistas Jānis Ivanovs. Kompozitorės mėgstamiausi žanrai yra kamerinė ir chorinė muzika, kurioje įkūnijamos istorinės, mitologinės, visuotinės ir autobiografinės temos. Jos muzika yra santūri, susilaikiusi, dažnai net labai griežta, nes „gyvenimas nėra toks gražus, kad rašytų gražią muziką“.
Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756-1791)
Austrų kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas yra vienas iškiliausių visų laikų klasikinės muzikos genijų. Jo neįtikėtinai platus ir įvairus kūrybinis palikimas apima simfonijas, operas, koncertus, kamerinę muziką ir daugelį kitų žanrų. Mocarto muzikai būdinga elegantiška melodinė kalba, rafinuota harmonija ir išraiškingas emocinis gylis, galintis sujaudinti ir įkvėpti klausytojus šimtmečius.
1781 m. Vienoje sukurtas Kvartetas klarnetui ir styginių trio KV 378 yra vienas elegantiškiausių ir džiaugsmingiausių Mocarto kamerinės muzikos kūrinių. Šis kūrinys yra susijęs su kitu Mocarto kūriniu – Smuiko sonata KV 379. Įkvėptas šios sonatos, Mocartas sukūrė Kvartetą klarnetui ir styginių trio, pritaikydamas dalį sonatos medžiagos naujajam instrumentų sąstatui – klarnetui, smuikui, altui ir violončelei.
Kvarteto kūrimo metu Mocartas buvo susipažinęs su puikiu klarnetininku Antonu Štadleriu, kuriam ir skyrė šį kūrinį. Štadlerio virtuoziškumas ir klarneto tembro grožis įkvėpė Mocartą sukurti šį nuostabų kūrinį, kuris iki šiol laikomas vienu svarbiausių klarneto repertuaro kūrinių.
Kvarteto populiarumą lėmė ir jo harmoninga pusiausvyra tarp klarneto ir styginių trio, leidžianti visiems instrumentams išsiskirti ir tuo pačiu metu sukurti vientisą muzikinį audinį. Šis kūrinys yra puikus klasicizmo epochos kamerinės muzikos pavyzdys, spinduliuojantis elegancija ir rafinuotumu.
Pēteris Vasks (1946)
Pēteris Vasks yra vienas žinomiausių Latvijos kompozitorių pasaulyje.
Per savo kūrybinį gyvenimą iš avangardiškai nusiteikusio jauno ir pikto autoriaus, kalbančio modernizmo muzikos kalba, jis tapo didingu gėrio ir blogio amžinos dvikovos vaizduotoju, kurio skambioji raiška atitinka vadinamojo naujojo paprastumo principus ir yra suprantama visiems.
Vasko muzika pasakoja apie pamatinius dalykus – tai šviesos kova su tamsa, gamtos atspindžiai garso mene, kompozitoriaus žavėtųsi paukščių giesmių aidai, katarsio akimirkos, mūsų tautos ir visos žmonijos likimai su praeities antspaudu, dabarties chaosu ir ateities viltimi.
Neatsiejama Pēterio Vasko muzikos dalis yra latvių liaudies muzikai būdingi motyvai ir temos – tai ne citatos, o kažkokiuose genų šaltiniuose rastos garsų kombinacijos, kurios latvių liaudies muzikos žinovui iš karto sukuria priklausymo jausmą.
„Kalėdos – ramybė žemėje“ yra Trečiojo styginių kvarteto arba Kalėdų kvarteto pagrindinis motyvas; tai pasakojimas apie tikėjimą ir viltį.
Pirmojoje kūrinio dalyje panaudotos temos iš žinomos Kalėdų giesmės, o antrąją dalį stipriai paveikė latvių liaudies dainos ir šokiai. Trečioji dalis su chromatika, kuri labai primena Dmitrijų Šostakovičių, tyrinėja ir abejoja bet kokios ramybės galimybe mūsų visuomenėje. Paskutinė, rami ir šiek tiek melancholiška dalis vis dėlto simbolizuoja „Ramybę žemėje“.
Koncertą remia Latvijos Respublikos Kultūros ministerija ir Valstybinis Kultūros kapitalo fondas.
INFORMACIJA LANKYTOJAMS:
Rundalės rūmų Baltojoje salėje vietos nėra sunumeruotos.
Nuolaidos:
Mokiniams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 5 eurai
3+ šeimos kortelės savininkams – 5 eurai
Mokytojams, dėstytojams ir medicinos darbuotojams – 5 eurai
Apsilankius koncerte privaloma pateikti nuolaidą patirtinantį dokumentą.
